Refleksija ir mokymasis

Refleksija yra svarbus mokymosi elementas, ypač praktikams, žmonėms, kurie yra įsitraukę į švietimo ir mokymo veiklą. Refleksija daugiausiai siejama su mokymosi praktika per patirtį ir ji yra labai individualus, asmeninis procesas. 

Svarbu apmąstyti patirtį, kurią įgyjame ar jau esame įgiję, ne tik tai „gyventi su ja". Tobulinant savo elgesio analizavimo gebėjimus susidarys sąlygos sąmoningam ir apgalvotam mokymuisi, kuris yra nulemtas jūsų pačių darbo bei gyvenimo, o ne tik knygų, teorijų, dokumentų kaupimo, sertifikatų bei ekspertų patarimų. 

Refleksija atsiranda tada, kai besimokantysis stengiasi suprasti (o ne tik prisiminti) pateiktą medžiagą ar įvykį ir susisieti jį su ankstesne savo patirtimi. Priklausomai nuo metodo, pabrėžiami skirtingi refleksijos aspektai: galima susikoncentruoti į refleksijos procesą, jo tikslus ar jo rezultatus. Refleksija leidžia performuluoti ir dar kartą aptarti tam tikras idėjas, ir kartu pasitelkti gilesnį bei rimtesnį metodą problemai spręsti.

Kodėl refleksija mums padeda geriau mokytis? Jenny Moon, Eksterio universiteto (angl., University of Exeter) lektorė nagrinėjanti refleksijas išskiria keturias pagrindines priežastis, kodėl naudingos refleksijos:

  • refleksija sulėtina mūsų veiksmus, priverčia lėčiau įsisavinti/perimti faktus ir priverčia mus pradėti užmegzti ryšį, ieškoti nuorodų ir pradėti uždavinėti klausimus;
  • įsitraukdami į refleksiją mes tampame „mokymosi" šeimininkais. Pradėti dalykai tampa mums svarbesni; jei tampa „mūsų", nes mes patys juos pasiekėme;
  • metakognityviniu lygmeniu mes pasiekiame savo mokymosi sąmonę. Suvokiame įgyjamus gebėjimus ir suprantame paslėptus papildomus elementus. Kadangi refleksija paprastai taikoma sudėtingesnėms problemoms spręsti, ji tampa tam tikru besimokančiojo iššūkiu.

Trukmė: 10 minučių

Paskutinį kartą keista: Antradienis, 2013 lapkričio 19, 16:44