Atsižvelgdama į patirtį, stebėtas situacijas, suaugusiųjų mokymosi principus sąlygiškai išskirčiau į dvi grupes. Pirmoje būtų „atitikimas ir įtaka besimokančiųjų gyvenimui“ ir „orientavimasis į problemų sprendimą“, antroje – „suaugusiųjų besimokančiųjų įtraukimas“ ir „suaugusiųjų besimokančiųjų patirtis“. Mano pastebėjimu, takoskyra tarp šių principų grupių atsiranda dėl to, kad žmogus mokymesi darbo aplinkoje tarsi „nemato“ savęs – pirmiausiai siekiama atitikti darbo vietos formalius reikalavimus, „išlikti“ probleminėse profesinės veiklos situacijose. Pamirštama (ar aiškiai nesuvokiama), kad asmeninis įsitraukimas, savo patirties apmąstymas ir pripažinimas (!), t. y. bendrosios (perkeliamosios) ir bendrakultūrinės kompetencijos formuoja orų, vadinasi, kūrybišką ir sėkmingą, darbuotoją.