Įvadas

“Kodėl turėčiau skelbti savo nuotrauką ir rašyt apie savo pomėgius? Tai vaikiška.”

“Didžiausias nuotolinio mokymosi trūkumas yra tiesioginio asmeninio kontakto su dalyviais nebuvimas.”

Pirmąjį teiginį pasakė vienas mūsų kursų dalyvis. Tai nėra įprasta nuomonė. Antrasis teiginys yra kur kas dažnesnis. Mums teko jį girdėti daugybę kartų, kai tik paprašydavome įvertinti virtualųjį mokymąsi. Šie du akivaizdžiai nesusiję teiginiai iš tikrųjų apima abi to paties spektro puses. Vienas išreiškia norą bendrauti su gyva būtybe, esančia kitame optinio kabelio gale, kitas – atmeta bet kokį asmeninės informacijos atskleidimą.

Kokia yra mūsų pozicija šiuo klausimu? Atsakysime paprašydami jūsų atlikti nedidelį eksperimentą ir pasitelkti vaizduotę: prašome įsivaizduoti, kad vedate pamoką dalyviams, kurie vienas nuo kito atskirti ekranais. Jūs žinote jų vardus, bet nežinote, kaip jie atrodo, o jų balsai yra dalinai nutildyti. Ar jaukiai jaučiatės?

Nuotolinio mokymosi kursas – nėra ta vieta, kur pradedate intymius santykius. Daugelis temų yra tam netinkamos. Tačiau neabejotinai per didelė atsarga gali privesti prie to, kad dalyviai mato tik vienas kito vardus, kurie jiems nieko nereiškia, kaip tai dažnai nutinka viešuose forumuose. Jie neužmegs jokių draugiškų ryšių ir nesijaus dalyvaujantys grupėje. Tokio bendravimo veiklų rezultatas – nevykusios diskusijos ir nesėkmingas apsikeitimas nuomonėmis.

Nebijokite apie save papasakoti ką nors, kas ir taip akivaizdu, prisekite savo nuotrauką, kalbėkite apie asmeninę patirtį diskusijos metu, suteikite savo prisistatymui forume daugiau individualumo, gal net šiek tiek neoficialumo, panašiai kaip ir šiame tekste.

Paskutinį kartą modifikuota: Šeštadienis, 2013 lapkričio 9, 21:01