Įvadas

Bendradarbiavimas 

Bendradarbiavimas yra svarbus mokymosi proceso elementas. Jis kelia besimokančiųjų motyvaciją ir skatina kritinį mąstymą, nes reikalauja iš besimokančiųjų rasti bendrus visiems priimtinus užduoties atlikimo ar problemos sprendimo būdus, reikalauja pažvelgti į problemos sprendimo procesą iš individualių ir grupės narių pozicijų, dirbti kartu, pateikti ir kritiškai aptarti rezultatus, sintezuoti ir apibendrinti rezultatus.

Beveik visada, kai susiburia žmonių grupė, jie pasikeičia nuomonėmis, sukuria naujas idėjas ir įgyja naujų gebėjimų. Manoma, kad darbas grupėje palaiko mokymąsi (pvz., problemų sprendimą, geresnį informacijos atsiminimą ir išlaikymą; darbas grupėje produktyvesnis, sukuriamos sudėtingos sąvokos, pateikiama argumentacija, perkeliamos žinios, kartu sukuriami apibrėžimai, klausomasi argumentų, jie analizuojami, išreiškiamos nuomonės, paaiškinami požiūriai, tariamasi prasmės klausimais). Bet darbas grupėje taip pat kelia emocijas plėtojant tarpusavio santykius, grupėje individai stipriau palaiko vienas kitą, padidėja smalsumas, motyvacija, besimokantieji labiau įsitraukia į mokymosi procesą. Grupiniame darbe taip pat labiau plėtojami „operaciniai” gebėjimai (pasiskirstymas vaidmenimis grupėje, terminų užduotims atlikti nustatymas, šių terminų laikymasis, užtikrinimas, kad užduotys atliktos ir t.t.). Tipinės darbo grupėje užduotys gali būti, pavyzdžiui, tokios: sukurti finansinį planą, parengti rekomendaciją ar ataskaitą, sukurti taisykles ir t.t.

Kadangi darbo grupėje gebėjimų svarba vis labiau auga (pvz., profesinėje karjeroje), bendradarbiavimu pagrįsti metodai (taip pat ir dirbant virtualioje aplinkoje) leidžia plėtoti pagrindinius „darbo grupėje“ gebėjimus, kurie gali būti naudojami ir tęstiniame mokymesi. Internetas taip pat yra socialinis tinklas, verta išnaudoti jo suteikiamas galimybes išsiugdyti papildomas kompetencijas.

Kad grupės darbu pagrįsta veikla būtų sėkminga, svarbu, kad visi grupės nariai žinotų darbo grupėje procesus ir mechanizmus bei kruopščiai suprojektuotų veiklas, medžiagos ir technologijų panaudojimą e. mokymosi aplinkoje.

Projektuojant grupės veiklą svarbu atsižvelgti į darbo grupėje dinamiką:

I etapas – grupės formavimasis: grupės nariai teigiamai nusiteikę naujos darbo formos atžvilgiu, nors gali jausti ir tam tikrą nerimą dėl veiklos „naujumo“. Iškyla daug klausimų dėl darbo pobūdžio, užduočių, lūkesčių, įvertinimo, ir t.t. Grupė skiria didžiausią savo energijos dalį bendradarbiavimo taisyklių sukūrimui, o vėliau parengiamas ir kontraktas (daugiau apie tai vėliau). Dar nekreipiamas dėmesys į užduoties ar veiklos turinį.

II etapas – sunkumai ir įtampa: šiame etape grupė pradeda darbą siekdama savo tikslų ir gali juos verifikuoti (pvz., įvertinti, ar jie nėra pernelyg ambicingi ar nepakankamai ambicingi). Gali atsirasti frustracijos ar konflikto rizika bei iškilti poreikis performuluoti ir kritiškai įvertinti pirmąsias prielaidas. Tai gali baigtis taisyklių ir normų sukūrimu ir/ar patvirtinimu.

III etapas – stabilizavimas: darbas grupėje pradeda įgyti tam tikrą formą, grupės nariai įsitraukia į darbą, diskutuoja ir keičiasi nuomonėmis, jaučia, kad artėja prie siekiamo tikslo. Šiame etape grupė įsisavina bendradarbiavimo mechanizmą ir to dėka darbo efektyvumas padidėja.

IV etapas – pažanga tęsiasi:  dominuoja pasitenkinimo veikla jausmai. Grupės nariai žino savo veiklos stiprybes ir silpnybes, bet tuo pačiu metu jaučia, kad pasiekti rezultatai yra daugiau nei individualių pastangų suma. Jiems geriau sekasi atlikti savo vaidmenis grupėje, viskas sekasi sklandžiau, o dalyvių skirtumai priimami kaip darbo efektyvumą motyvuojantis veiksnys.

V etapas – pabaiga ir rezultatų pristatymas: per šį etapą grupės nariai atlieka baigiamąją pasiekimų apžvalgą, kurią gali lydėti pasitenkinimo ar nusivylimo jausmai, todėl kiekvieno asmens įsitraukimo į veiklą paskutiniuose etapuose lygis gali būti nevienodas. Šiame etape kiekvienas grupės narys turėtų žinoti, ko išmoko.

Moderatoriaus, projektuojančio veiklas, ir, svarbiausia, planuojančio pagrįstus atsakymus kiekviename darbo grupėje etape, veiksmai yra svarbiausi, siekiant didaktinių tikslų. Vienas iš darbo grupėje organizavimo metodų - parengti grupės kontraktą (darbo grupėje taisykles, kurias aptariate su visais grupės nariais). Projektuojant e. veiklą, mes pabrėžėme interakcijos elemento – bendravimo tarp dalyvių - svarbą, nes tik bendraujant įgyvendinamas priklausymo grupei pojūtis. Moderatoriaus užduotys – visada užtikrinti draugišką darbinę aplinką; kartais gali reikėti suplanuoti galutinius terminus veiklai atlikti ar padalinti vaidmenis grupės nariams, jei pati grupė nesugeba to atlikti. Grupės e. veiklos gali būti tokios:

  • atvejo studijos, situacijos analizė, produkto projektavimas;
  • vaidmenų grupėje nustatymas;
  • jungtinių tyrimų pravedimas, įvertinimas;
  • bendrų sprendimų priėmimas, problemos išsprendimas;
  • užduočių, veiklų, procedūrų sąrašo parengimas;
  • grupės darbo rezultatų pateikimas.
Paskutinį kartą keista: Ketvirtadienis, 2014 liepos 24, 14:41