Darbo aplinkoje teko ir tenka taikyti kitų bei savo veiklai pačių įvairiausių metodų. Yra ir seminarų, "mokymosi būrelių", ir mokymosi iš savo bei kitų patirties, ir apskritojo stalo diskusijų, ir vadovavimosi aprašyta metodika. Man atrodo, kad svarbu ne tiek metodas, kuriuo mokomasi ar dirbama, bet noras sužinoti naujų dalykų, tobulėti. Tada ir informacijos, ir pavyzdžių susirandama.
Pritariu nuomonei. Ir noriu pasakyti, kad kartais naujus dalykus sužinoti verčia ne noras o realijos. Dabartinis pasaulis labai sparčiai vystosi. Profesiniame mokyme šita tendencija ypač aktuali. Kai kurios profesijos sensta ir išnyksta, kitos atsiranda. Aš į savo profesijos mokymo centrą atėjau kaip informatikos mokytoja, o šiandien esu AutoCad-o mokytoja. Savaime aišku, kad aš privalau nuolat tobulėti.
Ir ko gero vienas iš dažniausiai naudojamų mokymosi darbo vietoje metodų - mokymasis atliekant. Gaunam užduotį - dėstyti naują dalyką, o pats dėstytojas turi sugalvoti kaip tai įgyvendinti :) Kokią teorinę medžiagą pateikti, kaip ją pateikti, kokias užduotis studentams duoti. Tada tas užduotis sukurti ir praktiškai įsivertinti tų užduočių tinkamumą. O vėliau procesą tobulinti :)